Isitraukiu cigarete, sučiaupiu ja ,kartais cigaretė lupose maloniau negu merginos liezuvis, bet tik kartais Ishsirenku degtuka kuriam tuoj bus parašytas mirties nuosprendis. Is kokio 5-o karto pavyksta svelniai braukiant uzdegti dektuka. Jis tiek laiko gulėjo niekeno nenaudojamas, tad as leisiu jam pasidziaugti, ir degti kuo ilgiau. Prisidegu cigarete ( dar mirktelėjimas ir buciau nusideginus pirshtus ). Ak, koks saldus atrodo tas nuodingasis dumas. Vos ne prisiklijuoju prie orlaidės, tad nelieka niekur kitur ziureti, kaip pro langa. Katik lijo lietus. Viskas shlapia. Galėtu buti shiek tiek shviesiau, tačiau debesimis aptrauktas dangus irgi visai nieko. Vietomis tie debesys prasisklaide, ir atrodo kad pro tas vietas kažkas žiūri. O į žemę žvelgia shviesa. zole lyg katik nutapyta sodriai zalia akvarele. Su kiekvienu dūmo išpūtimo pro orlaide atrodo, jog vėjas supyksta, jog rūkau ir svelniu gusiu papucia palengva pildydamas mano kambari dumais. Kazkodėl apie nieka negalvoju, tik zvelgiu pro lashais nusėta langa. Man kyla shypsena. Nzn kodėl.

Parukius prabraukiu dar smilkstancia cigarete i orlaidees grotele priversdama ja galutinai uzgesti. shios kelios minutes, kai rukiau, nebuvo mano gyvenimo shvaistymas. O gal..?