Neklausk manęs, ką aš jaučiu -
Net pats suprasti negaliu...
Pilna galva keistų minčių
Ir abejonių bei vilčių.
Jausmai keisti – tokie šalti,
Nejaukūs, gal net mirtini.
Kartais aistros jie kupini,
Žavingo jaudulio pilni.
Ir nežinau, ką man daryt -
Ar bėgti, ar tave laikyt.
Gal slėptis – nieko nesakyt,
O gal imt širdį sudaužyt?
Neklausinėk – labai prašau,
Turiu aš pagalvot ilgiau.
Ir nesvarbu, kas bus toliau,
Likimas spręs - aš tai žinau...