Žinai, kas man nutiko-

Širdis perpus suskilo,

Todėl nežvelk taip drąsiai,

Keliauk į kitą „bazę“.

Ir nesvarbu, kas buvo,

Dabar tai jau pražuvo!

Neliko nieko nieko -

Tik šalta gniūžtė sniego.

Manai, jog tai tik niekai?

Nė velnio! Randas lieka-

Jis lieka – neužgyja,

Vis skauda – širdis klykia...

O tu vistiek dairaisi -

Nedrįsk! Šoliuok, kaliause!

Šoliuok – niekad negrįžki!

Pamiršk mane! Pamirški!