Nei pririštas, bet nei paleistas,

Širdy pulsuoja jausmas keistas,

Sunku suprast, kas visgi vyksta -

Apsidairyk – aiškumas nyksta.

Ir nežinia, ką duos rytojus,

Sulaukti jo bijau, bet noriu,

Akis atmerk, teisybę rodyk -

Neleisk gyvent stikliniam rojuj.

Galbūt suduš beprasmės viltys,

Lai dūžta juk neišsipildys,

Geriau žinot visą teisybę

Ir viską jau palikt ramybėj.

Ir nesvarbu, kiek daug kentėta,

Svarbu, kad taškas bus padėtas -

Ramybė vėl širdy daužysis

Ir degs jausmais – slaptais, mažyčiais.