Šaukiu, kai niekas jau negirdi,

Kai riksmą užgožia audra,

O vėjo gūsiai ima tildyt –

Užgniaužia kvapą gerklėje...

Šaukiu, kai vėlei veria širdį,

Kai pyktis veržias manyje,

Lietus užlieja visą vilty –

Ji skęsta upėj sūrioje...

Šaukiu, kai mintyse vėl kyla

Prisiminimų sūkuriai –

Šimtais balsų staiga prabyla

Ir nenutyla, kai prašai...

Šaukiu, kai vienišas ir liūdnas

Jaučiuosi vėl... ir vėl... dažnai...

Sakai myli, bet taip nebūna,

Jei vien šaukiu viduj giliai...